Rausvasis gvazdikmedis
| Rausvasis gvazdikmedis | ||
|---|---|---|
| ||
| Mokslinė klasifikacija | ||
| Mokslinis pavadinimas | ||
| Syzygium jambos L. (Alston) | ||
|
Rausvasis gvazdikmedis (Syzygium jambos) – mirtinių (Myrtaceae) šeimos visžalis vaismedis, augantis viso pasaulio tropinėje zonoje.
Augalo morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rausvasis gvazdikmedis – 7,5-12 m aukščio tankios lajos visžalis medis. Lapai kieti, tamsiai žali, elipsiškos formos, blizgūs, 10-22 cm ilgio ir 2,5-6,25 cm pločio. Jauni lapai rožinės spalvos.
Žiedai kreminės-baltos arba žalsvos spalvos, 5-10 cm pločio su 4 cm ilgio 300 šviesių kuokelių išeinančių iš keturių baltai-žalių įgaubtų žiedlapių taurės.
Vaisiai ovalios, kriaušės arba apvalios formos, 4-5 cm ilgio, su plona, lygia, šviesiai žalia arba balta odele. Vaisiaus vidus rožių aromato, saldus. Sėklidėje yra 1-1,6 cm ilgio rudos 1-4 sėklos.
Vardai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rausvasis gvazdikmedis dar vadinamas: angl. Apel En Wai, Iouen Wai, Jambos, Kavika Ni India, Kavika Ni Vavalangi, Malabar Plum, Malabar-Plum, Plum Rose, Pomarosa, Pomarrosa, Pomme Rosa, Rose Apple, Rose-Apple, Water Apple, Wax Apple, vok. Jambubaum, Rosenapfel, Rosenapfelbaum, isp. Jambo Amarillo, Manzana Rosa, Manzanita Rosa, Poma-Rosa, Pomarrosa, Pomarrosa (Puerto Rico), Pomarrosa Manzana Rosa (Cuba), Pomarrosa Pomo (Dominica Rep), Yambo, Yambo (Philippines), port. Jambeiro, Jambo Amarelo, Jambo Branco, Jambo Rosa, Maçâ Rosa, taj. Chomphûu Náam Dok Mái (Chomphuu Namdokmai), Ma Nom Hom (Northern Thailand), jap. Futo Momo ir kt[1].
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rausvojo gvazdikmedžio vaisiai valgomi žali. Iš jų gaminami džemai, žele, sirupai ir padažai. Iš lapų gaminamas eterinis aliejus. Rausvojo gvazdikmedžio žievė turi daug tanino.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Syzygium jambos (L.) Alston Archyvuota kopija 2011-11-27 iš Wayback Machine projekto.